Rugpjūčio 10 yra 222-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 223-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 143 dienos.
Informacija
Šventės
Vardadieniai
Aistė – Astorija – Astra – Aurimas – Laurynas – Normantas
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1756 m. – Laurynas Bortkevičius, OP, religinių raštų rengėjas (m. 1823 m.).
- 1787 m. – Ignas Danilevičius, Lietuvos teisininkas, teisės istorikas, Charkovo, Maskvos ir Vilniaus universiteto teisės profesorius (m. 1843 m.).
- 1874 m.:
- 1884 m. – Mykolas Brundza, Romos katalikų kunigas, publicistas, visuomenininkas, chorvedys (m. 1938 m.).
- 1890 m. – Konstantinas Regelis, šveicarų kilmės botanikas, profesorius (m. 1970 m.).
- 1895 m. – Jadvyga Oškinaitė-Sutkuvienė, aktorė (m. 1964 m.).
- 1898 m. – Pranas Ambrazas, vargonininkas, chorvedys, kompozitorius ir visuomenės veikėjas (m. 1975 m.).
- 1903 m. – Vladas Zdzichauskas, pedagogas, kraštotyrininkas, muziejininkas, bibliofilas (m. 1980 m.).
- 1908 m.:
- 1913 m. – Antanas Janonis, Lietuvos botanikas, metodininkas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 1995 m.).
- 1921 m.:
- 1929 m. – Algimantas Stapulionis, Lietuvos inžinierius architektas, baldų dizaineris (m. 1999 m.).
- 1934 m. – Leona Korkutienė, Lietuvos gydytoja, rašytoja, fotografė.
- 1935 m. – Laurynas Mindaugas Stankevičius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1937 m. – Laurynas Algimantas Skūpas, Lietuvos kalbininkas romanistas, esperantininkas (m. 2005 m.).
- 1943 m.:
- 1945 m. – Irena Gerčienė, Lietuvos ir Kauno miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1946 m. – Vidmantas Baltramiejūnas, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1947 m.:
- 1948 m. – Laurynas Vakaris Lopas, choro ir orkestro dirigentas, pedagogas, kompozitorius, muzikos profesorius. Algimanto Lopo sūnus. Žmona Regina Lopienė.
- 1951 m. – Danutė Gailienė, Lietuvos psichologė, habilituota socialinių mokslų daktarė.
- 1952 m. – Arvydas Ilginis, Lietuvos televizijos režisierius, aktorius.
- 1953 m. – Virgis Stakėnas, country dainininkas, dainų autorius, prodiuseris, žurnalistas.
- 1954 m. – Jonas Kurlavičius, Lietuvos ir Raseinių rajono ūkio bei politinis veikėjas.
- 1955 m.:
- 1956 m.:
- 1957 m. – Šarūnas Armonas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1958 m. – Arūnas Gumuliauskas, Lietuvos pedagogas, istorikas.
- 1959 m. – Rytas Jakimavičius, Lietuvos dailininkas keramikas.
- 1960 m. – Irena Haase, teisininkė, Lietuvos ir Šakių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1961 m. – Ona Baliukonytė, pedagogė, Lietuvos ir Druskininkų politinė bei visuomenės veikėja.
- 1966 m. – Gintaras Didžiokas, inžinierius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1967 m. – Ričardas Murnikovas, Lietuvos sportininkas kultūristas.
- 1968 m. – Rūta Vainienė, ekonomistė, Lietuvos ir Vilniaus miesto savivaldybės politikė, visuomenės veikėja.
- 1971 m. – Gintautas Vėlius, Lietuvos archeologas, pedagogas.
- 1981 m. – Jurgita Choromanskytė, Lietuvos ir Klaipėdos miesto politinė bei visuomenės veikėja.
- 1987 m. – Georgas Freidgeimas, Lietuvos futbolo žaidėjas žaidžiantis FK Šiauliai komandoje.
- 1988 m. – Laurynas Jacevičius, lietuvių krepšininkas, Mažeikių „Mažeikiai“ krepšinio komandos žaidėjas. Pirmasis treneris: Vladas Šulcas.
Mirtys
- 1932 m. – Vladimiras Dubeneckis, Lietuvos architektas, dailininkas, pedagogas, profesorius. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas (g. 1888 m.).
- 1944 m. – Juozapas Tadas Tiškevičius Logoiskis, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1880 m.).
- 1951 m. – Zalmanas Giršavičius, Lietuvos zootechnikas, mokslų daktaras (g. 1901 m.).
- 1976 m. – Petras Karvelis, ekonomistas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1897 m.).
- 1980 m. – Rimas Burokas, Lietuvos poetas. (g. 1953 m.).
- 1984 m. – Antanas Gabrėnas, Lietuvos teatro ir kino aktorius, kultūros ir visuomenės veikėjas (g. 1922 m.).
- 1987 m. – Albinas Žukauskas, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas (g. 1912 m.).
- 1993 m. – Gražina Matulaitytė-Rannit, Lietuvos dainininkė (lyrinis sopranas) (g. 1899 m.).
- 2003 m. – Elena Vainienė, Lenkijos lietuvių mokytoja. Įvertinta Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (g. 1921 m.).
- 2006 m. – Adolfas Tautavičius, vienas žymiausių Lietuvos archeologų (g. 1925 m.).
- 2009 m. – Jonas Čepulis, Lietuvos veterinarijos gydytojas, biomedicinos mokslų daktaras (g. 1928 m.).
- 2010 m. – Gintautas Abarius, lietuvių pianistas, kompozitorius (g. 1959 m.).
- 2015 m. – Stasia Baltus-Daminaitytė, Belgijos lietuvių veikėja (g. 1926 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
Gimimo dienos
- 1296 m. – Jonas Liuksemburgietis, VOkiečių ordino karinis veikėjas, Čekijos karalius (m. 1346 m.).
- 1810 m. – Kamilas Kavūras, italų politikas (m. 1861 m.).
- 1865 m. – Aleksandras Glazunovas, rusų kompozitorius, dirigentas, vienas žymiausių rusų simfonistų (m. 1936 m.).
- 1874 m. – Herbertas Hūveris, 31-asis JAV prezidentas, valdęs nuo 1929 iki 1933 m (m. 1964 m.).
- 1877 m. – Frenkas Maršalas, JAV šachmatų čempionas nuo 1909 iki 1935, vienas stipriausių XX amžiaus pradžios šachmatininkų, vienas iš pirmųjų 5 didmeistrių (m. 1944 m.).
- 1878 m. – Alfredas Dėblinas, vokiečių ligų gydytojas ir rašytojas (m. 1957 m.).
- 1902 m. – Arne Wilhelm Kaurin Tiselius, 1948 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1971 m.).
- 1908 m. – Alvin Karpis, lietuvių kilmės Kanados bei JAV nusikaltėlis, pagarsėjęs kartu su „Barker" gauja įvykdytų nusikaltimų serija, dėl kurių XX a. 4 deš. Karpis kurį laiką buvo „Valstybės priešas Nr. 1“ („Public Enemy Number 1") FBI sąrašuose (m. 1979 m.).
- 1910 m. – Genadijus Voronovas, tarybinis partinis ir valstybės veikėjas, buvęs TSKP CK Politinio biuro narys (m. 1994 m.).
- 1921 m. – Ion Negoiţescu, rumunų literatūros istorikas, kritikas, poetas ir romanistas. Jis buvo vienas iš Sibio literatūros draugijos narių. Negoiţescu pradėjo savo karjerą kaip paauglys ir tapo žinomas kaip literatūros ideologas. Iki 1990 m. jis buvo vienas iš nedaugelio atvirai homoseksualių inteligentų Rumunijoje (m. 1993 m.).
- 1924 m. – Jean-François Lyotard, prancūzų filosofas ir literatūros teoretikas. Žinomas savo 8-ojo dešimtmečio pabaigos straipsniais postmodernizmo tematika (m. 1998 m.).
- 1945 m. – Tošidzō Ido, Japonijos politikas, nuo 2001 m. einantis Hiōgo prefektūros gubernatoriaus pareigas.
- 1949 m. – John Haglelgam, antrasis Mikronezijos Federacinių Valstijų prezidentas. Dirbo nuo 1987 m. iki 1991 m.
- 1960 m. – Antonio Banderas, ispanų kino aktorius ir dainininkas, žinomas iš filmų Žudikai, Evita, Interviu su vampyru, Filadelfija, Zoro kaukė, Mariačio trilogija.
- 1966 m. – Hans Jürgen Kürsch, Vokietijos muzikantas, geriausiai žinomas kaip progresyviojo power metalo grupės Blind Guardian vokalistas ir buvęs bosistas. Kartu su gitaristu André Olbrich, jis taip pat yra pagrindinis grupės dainų kūrėjas.
- 1973 m. – Chavjeras Saneti, garsus Argentinos futbolininkas, Italijos Internazionale klubo gynėjas.
- 1974 m. – Luis Antonio Marín Murillo, Kosta Rikos futbolininkas, nacionalinės rinktinės vidurio gynėjas bei kapitonas.
- 1976 m. – Džonas Robertas Holdenas, Rusijos pilietybę turintis amerikiečių krepšininkas.
- 1982 m. – Shaun Murphy, profesionalus anglų angliškojo biliardo žaidėjas ir 2005 m. pasaulio angliškojo biliardo čempionas.
Mirtys
- 258 m. – Šventasis Laurynas, italų šventasis, krikščionių kankinys (g. 225 m.).
- 1341 m. – Irena Paleologė, Paleologų dinastijos Trapezundo imperatorė, valdė 1340 m. balandžio 6 d. – 1341 m. liepos 17 d. (g. 1315 m.).
- 1666 m. – Fransas Halsas, olandų Aukso amžiaus tapytojas, portretistas. Jis laikomas vienų žymiausiu portretistų pasaulyje. Jis sugebėjo užfiksuoti įvairias žmonių mimikas ir išraiškas (g. 1580 m.).
- 1862 m. – Honinbo Shusaku, profesionalus Japonijos go žaidėjas (g. 1829 m.).
- 1980 m. – Agha Muhammad Yahya Khan, Pakistano prezidentas (g. 1917 m.).
- 2000 m. – Tiboras Mezofis, Vengrijos krepšininkas, rungtyniavęs Budapešto „Mávag SE“ klube ir Vengrijos rinktinėje (g. 1926 m.).
- 2023 m. – Antonella Lualdi, italų aktorė ir dainininkė (g. 1931 m.).
Nuorodos