Kemerovo sritis Кемеровская область | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Valstybė | Rusija | ||||||
Federalinė apygarda | Sibiro federalinė apygarda | ||||||
Ekonominis regionas | Vakarų Sibiro | ||||||
Administracinis centras | Kemerovas | ||||||
Oficialios kalbos | rusų | ||||||
Vadovas | Genadijus Diudiajevas (Геннадий Дюдяев) | ||||||
Gyventojų | 2 600 923 (14) | ||||||
Plotas | 95 500 km² (37) | ||||||
Tankumas | 27 žm./km² | ||||||
Vikiteka | Kemerovo sritisVikiteka |
Kemerovo sritis (rus. Кемеровская область) – sritis Rusijoje, pietvakarių Sibire, Sibiro federalinėje apygardoje.
Kemerovo sritis sudaryta 1943 m. sausio 26 d. Šiaurėje ribojasi su Tomsko, vakaruose – su Novosibirsko sritimis, pietvakariuose – su Altajaus kraštu, pietuose – su Altajaus respublika, pietryčiuose – su Chakasija, rytuose – su Krasnojarsko kraštu.
Administracinis centras – Kemerovas.
Sritis suskirstyta į 19 rajonų:
Didžioji dalis srities teritorijos yra Kuznecko dubumoje, apribotoje Kuznecko Alatau (aukštis iki 2178 m) ir Salairo kalvagūbriu bei Gornaja Šorija masyvu. Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -17 °C – -22 °C; liepos – 17 °C – 20 °C. Per metus iškrinta nuo 300–500 mm kritulių lygumose iki 900 mm – kalnuose. Dauguma srities upių priklauso Obės baseinui: Tomė, Inja, Jaja, Kija. Būdingi dirvožemiai – juodžemiai ir miškų pilkžemiai. Spygliuočių (eglės, kedrai, balteglės) ir lapuočių (beržai, alksniai) miškai pietų link pereina į miškastepes ir stepes.
Kemerovo sritis įeina į Vakarų Sibiro ekonominį regioną. Čia yra vienas svarbiausių Rusijoje akmens anglių telkinių – Kuzbasas. Be to, išgaunama geležies rūda, polimetalų rūda, auksas, rusvosios anglys. Juodosios ir spalvotosios metalurgijos, chemijos, mašinų gamybos, maisto, lengvoji, medienos apdirbimo pramonė. Yra 4 šiluminės elektrinės. Miestų apylinkėse auginamos daržovės ir vystoma gyvulininkystė. Šiauriniuose rajonuose auginami kviečiai, miežiai, avižos. Bitininkystė. Kailinių žvėrelių auginimas.
Srities teritoriją kerta Transsibiro ir Pietų Kuzbaso geležinkeliai, Čeliabinsko – Čitos kelias. Kemerovo ir Novokuznecko oro uostai. Laivyba Tomės upe.
Kemerovo srityje gyvena 2855 tūks. gyventojų; iš jų 85 % – miestuose. Gyventojų tankumas – beveik 30 žm./km². Tankiausiai gyvenama centrinė dalis – Kuzbasas, rečiausiai – kalnuotos sritys (pietūs ir rytai).
Tautinė sudėtis (2010 m.): rusai – 91,8 %, totoriai – 1,4 %, vokiečiai – 0,8 %, ukrainiečiai – 0,8 %, šorai – 0,4 %, armėnai – 0,4 %.
Didžiausi miestai: